Kodėl vėdinimas?

Kodėl vėdinimas? – Kenksmingų medžiagų ir drėgmės reguliavimas gyvenamosiose patalpose

Kodėl būtina vėdinti?

Įkvepiamo oro sudėtis

Natūrali oro sudėtis yra – apie 21 proc. deguonies ir apie 78 proc. azoto. Apie vieną procentą įkvepiamo oro sudaro inertinės dujos, anglies dioksidas (CO2) ir vandenilis. Pagrindinis deguonies šaltinis žmogui yra įkvepiamas oras. Deguonis kraujyje pernešamas per visą kūną ir yra būtinas visiems žmogaus organizmo medžiagų apykaitos procesams, todėl deguonis yra būtina energijos, sveikatos, gyvybingumo bei geros savijautos sąlyga. Žmogus be vandens gali išgyventi dieną ir be maisto – savaitę, bet tik kelias minutes be oro. Todėl ypač svarbi įkvepiamo oro kokybė.

Kuo svarbus vėdinimas?

Patalpos ore nuolat kaupiasi ir kitos sudedamosios dalys, pvz., dulkių dalelės, aerozoliai, sieros ir azoto junginiai, lakieji organiniai junginiai (VOC), ozonas, neonas, helis ir anglies monoksidas. Dažnai dėl kenksmingų medžiagų patalpos oro sudėtis nėra geriausia žmogui. Be to, ilgainiui didėja oro drėgnis, o tai gali turėti neigiamų pasekmių, pvz., pelėsio formavimąsi. Pavyzdžiui, keturių asmenų namų ūkyje kasdien susidaro 6 000-12 000 gramų vandens garų, t. y., iki 12 litrų vandens garų per parą.

Todėl ypač svarbu, kad oras patalpoje nuolat keistųsi ir į patalpą įtekėtų grynas oras, kas sumažina drėgmės ir kenksmingų medžiagų koncentraciją. Iš esmės, oro pakeitimąsi patalpoje galima pasiekti dviem skirtingais būdais: vėdinimu pro langus (langų atidarymas) ir mechaniniu vėdinimu.

Drėgmės šalinimas vėdinant pro langus vidutiniškai siekia apie 900-1 500 g vandens garų per vėdinimo procesą. Vėdinant patalpą tris kartus per dieną susidaro 2 700-12 000 gramų vandens garų. Kadangi kasdien susidaro apie 6 000-12 000 gramų vandens garų, trijų vėdinimų nepakanka, kad būtų galima pasiekti visišką drėgmės balansą.

Mechaninis vėdinimas, veikdamas nepertraukiamai, iš patalpos oro gali pašalinti 300-500 g vandens garų per valandą. Tai sudaro 7 200-12 000 g vandens garų per parą. Normaliomis naudojimo sąlygomis galima be problemų visiškai pašalinti drėgmę. Automatinis vėdinimas naudojant vėdinimo sistemą gali užtikrinti optimalų oro pasikeitimą.

Reikalavimai vėdinimo koncepcijai

Dabartinė gyvenamojo būsto situacija Vokietijoje

Daugybę metų kaupiasi pranešimai apie pelėsinių grybų sukeltą žalą pastatams ir sveikatai. Tyrimo „Wohnen ir Leben“ („Innofact“, 2012) duomenimis, 17 procentų vokiečių gyvena pelėsio pažeistuose butuose. Ne mažiau kaip 7 proc. vaikų kenčia nuo pelėsio keliamos žalos.

55 procentais atvejų pelėsis sutinkami vonioje, 38 procentais atvejų miegamajame, kuriame gyventojai praleidžia ypač daug laiko. Jei žalos priežastis yra pelėsis, jo naikinimas ir remontas dažnai yra brangus ir daug laiko užimantis procesas. Todėl atitinkamai turėtų skambėti ir šūkis: „Prevencija geriau nei vėlesnė priežiūra“.

DIN 1946-6 reikalavimai

Normatyvinius reikalavimus nustato DIN 1946-6. Šis standartas reguliuoja butų vėdinimą bendraisiais reikalavimais bei reikalavimais, keliamais matavimui, vykdymui ir ženklinimui, perdavimui / priėmimui ir priežiūrai.

Nominalusis vėdinimas (NV) apibrėžiamas kaip būtinas vėdinimas, kad būtų užtikrinta pastato apsauga, o taip pat higienos ir sveikatos reikalavimų laikymasis pagal planą naudojant naudojimo vienetą, t. y., normaliu režimu. Čia sutinkame ir higieniško oro pasikeitimo sąvoką (pagal Energijos taupymo reglamento 6 str. 2 sk.). Minimalus higieninio oro pasikeitimo dydis yra minimalus dydis minimaliam šviežio oro kiekiui užtikrinti. Kai šis dydis yra mažesnis, gali kilti problemų dėl kvapų, dulkių ir mikroorganizmų taršos ir per didelės radono koncentracijos. Siekiant sveikos gyvenamosios aplinkos, vėdinimo koncepcija turėtų būti suprojektuota remiantis higieniniu oro pasikeitimu pagal nominalųjį vėdinimą.

Vadinamasis sumažintas vėdinimas (SV = 0,7 x nominalusis vėdinimas) yra nuo naudotojo nepriklausomas vėdinimas, kuris, esant normalioms naudojimo sąlygoms, atitinka minimalius patalpų oro kokybės reikalavimus (drėgmės ir kenksmingų medžiagų apkrovos) net ir tuo atveju, kai naudotojo laikinai nėra. Kaip pavyzdys galėtų būti situacija, kai buto gyventojai ryte išeina į darbą ir tik vakare vėl būna namie. Tačiau ir šiuo atveju visuomet reikėtų stebėti gyvenamąsias aplinkybes, nes būtent savaitgaliais ir miego metu gali nepakakti šios projektavimo pakopos ir gyvenamosiose patalpose gali pradėti kauptis drėgmė bei kenksmingos medžiagos.

Vėdinimas, skirtas apsaugoti nuo drėgmės (VAD) (0,3/0,4 x nominalusis vėdinimas), apibrėžia nuo naudotojo nepriklausomą vėdinimą esant minimaliam darbui, kuriuo įprastomis naudojimo sąlygomis – remiantis sumažinta drėgmės apkrova ir patalpos temperatūra – siekiama užkirsti kelią su pelėsiu ir drėgme susijusiems pažeidimams pastato viduje.

Kitaip tariant, būtinasis vėdinimas užtikrina pastato apsaugą įprastomis naudojimo sąlygomis iš dalies sumažinus drėgmės apkrovą. Pavyzdžiui, drėgmės apkrova sumažėja, kai pastatas yra negyvenamas.

Kitaip tariant, būtinasis vėdinimas užtikrina pastato apsaugą įprastomis naudojimo sąlygomis iš dalies sumažinus drėgmės apkrovą. Pavyzdžiui, drėgmės apkrova sumažėja, kai pastatas yra negyvenamas.

Vėdinimo ekspertai vietoje

Tiek sumažintas vėdinimas, tiek ir vėdinimas siekiant apsaugoti nuo drėgmės, nesuteikia realios apsaugos nuo drėgmės pažeidimų butuose, nes realybėje gyvenamosios patalpos visuomet yra apgyvendintos.  Planuojant vėdinimą reiktų imtis atitinkamų atsargumo priemonių: projektuoti reikia remiantis nominaliuoju vėdinimu. Teiraukitės savo projektuotojo!

Pastatai ir energijos taupymas

Jau nuo 1970-ųjų „energijos taupymas“ yra svarbi tema Vokietijoje. Vertinant ekonominiu požiūriu, už didesnį energetinį sąmoningumą buvo atsakinga naftos krizė. Šiame kontekste atsirado žodis „pakankamumas“. Jis apibūdina mažiausią galimą energijos suvartojimo poreikį visose srityse. Taigi, taip pat ir statybos pramonėje atsirado siekis pasiekti mažesnį energijos sunaudojimą. Daugiau informacijos apie energiją taupančią statybą rasite čia.

Sandarios pastatų konstrukcijos

Vertinant pastatų šilumos nuostolius per atitinkamas konstrukcijas, gauname didžiulį taupymo potencialą. 82 procentai energijos privačiuose namų ūkiuose sunaudojama šildymui ir karšto vandens paruošimui, iš kurių 66 procentai tenka patalpų šildymui. Kalbant apie pastatų skaičių Vokietijoje, gauname didžiulį pastatų renovacijos teikiamą potencialą.

Nauji mūro, langų, stogų, grindų plokščių ir jų jungčių statybos metodai gerai užsandarinus pastatą suteikia galimybę pasiekti aukštą energijos naudojimo efektyvumą. Šis sandarus statybos būdas buvo reglamentuotas jau 1984 m. Dar anksčiau, naudojant jungčių sandarumą buvo įrengiami pastatai, kurių sandarumas apsiribojo sandariais langais ir durimis.

Energiją taupantiems pastatams keliami reikalavimai

Statybos metu įtakos bendram šilumos poreikiui turi įvairūs veiksniai. Jų tikslas – išlaikyti objektui kuo mažesnį pirminės energijos poreikį (galutinis energijos poreikis šildymui ir karštam vandeniui bei tikėtini energijos apdorojimo ir transportavimo nuostoliai). Šis rodiklis yra nurodytas nekilnojamojo turto energetiniuose sertifikatuose. Pavyzdžiui, šį rodiklį visuomet reikia nurodyti gyvenamųjų namų skelbimuose, kad galutinis klientas turėtų galimybę palyginti ir apžvelgti energetines pastato savybes. Taisyklė tokia: kuo žemesnė reikšmė, tuo pastatas yra geresnis ir tuo mažesnės metinės būtinų šildymo ir karšto vandens paruošimo energijos šaltinių eksploatavimo išlaidos. Lyginant esamus pastatus su naujos statybos pastatais, šie labiausiai skiriasi šilumos poreikiu, kuris dažnai sudaro tik ketvirtadalį senos statybos pastatų poreikio.

Energijos taupymo reglamentas aiškiai nustato, kad naujos statybos ar renovuotuose pastatuose galima įrengti tik tokius langus, duris ir stogo konstrukcijas, kurie atitinka tam tikrus energetinius kriterijus. Tik tokios ypač sandarios konstrukcijos gali įvykdyti energijos taupymo reglamento reikalavimus bei su juo susietus finansavimo kriterijus, kuriuos, pvz., taiko „KfW Bank“.

YOU MAY ALSO LIKE

Rašyti komentarą