Vokietijoje 40 procentų suvartojamos energijos ir apie trečdalis CO2 taršos tenka pastatams. Energijos taupymas šioje srityje suteikia daug galimybių sumažinti Vokietijos priklausomybę nuo energijos importo. Šį potencialą reikia išnaudoti taikant Energijos taupymo reglamentą, trumpai vadinamą EnEV. Nuo 2002 m. vasario 1 d. Šilumos izoliacijos reglamentas ir Šilumos sistemų reglamentas buvo sujungti į Energijos taupymo reglamentą. Jis yra Vokietijos ekonomikos administracinės teisės dalis ir yra Federalinės vyriausybės energetikos ir klimato apsaugos politikos priemonė, pagrįsta Energijos taupymo įstatymu. Tuo tarpu 2004, 2007, 2009 ir 2014 metais reikalavimai buvo išplėsti ir sugriežtinti. Reglamento tikslas yra iki 2050 m. pasiekti, kad esami pastatai būtų beveik neutralūs klimato atžvilgiu.
Ką reglamentuoja Energijos taupymo reglamentas?
Energijos taupymo reglamentas riboja leidžiamą individualų šildomų ir kondicionuojamų patalpų poreikį ir, pirmiausia, nukreipia į šilumos izoliacijos standartą, pastato šildymo ir oro kondicionavimo technologiją bei skirtingų energijos šaltinių poveikį aplinkai. Be to, šis reglamentas prisideda mažinant šildymo išlaidas. Šis reglamentas taikomas pastatams, kurie daugiausia yra gyvenamosios paskirties, ir kurių vidutinė vidaus temperatūra yra ne žemesnė nei 19 laipsnių. Be to, pastatas turi būti šildomas ilgiau nei keturis mėnesius per metus.
Energijos taupymo reglamentas netaikomas:
- Pastatams, kuriems taikoma paminklų apsauga
- Veiklai naudojamiems pastatams, kuriuose laikomi gyvūnai
- Didelio ploto gamybiniams pastatams, kurie ilgą laiką turi būti atidaryti
- Požeminiams statiniams
- Patalpoms, kuriose auginami augalai
- Pripučiamoms salėms, palapinėms ir panašiems pastatams
Energijos taupymo reglamentas, visų pirma, taikomas naujos statybos pastatams. Tačiau modernizuojant ar renovuojant esamus pastatus, namų savininkams tenka prievolės, kurių tikslas pasiekti klimato apsaugos tikslus. Įstatymų leidėjas išskiria daugiabučius, vieno ir dviejų butų namus. Daugiabučių namų savininkas privalo atlikti pakeitimo ir modernizacijos darbus iki tam tikros datos. Savo ruožtu vieno ir dviejų butų namai yra atleisti nuo modernizacijos prievolės, jei savininkas nekilnojamame turte gyveno pats dar iki 2002 m. vasario 1 d. Tokiu atveju taikomi tik taip vadinami „sąlyginiai reikalavimai“, kurie turės būti įvykdyti, kai pastatas bus modernizuojamas.
Pirminiam energijos poreikiui ir galutiniam energijos poreikiui keliami reikalavimai
Pagrindinis reikalavimas naujos statybos pastatui grindžiamas metiniu pirminiu energijos poreikiu lyginant su tokios pačios geometrijos ir techninių charakteristikų pavyzdiniu namu.
Energijos kiekis, kuris, atsižvelgiant į klimato sąlygas Vokietijoje, yra reikalingas šildymo ir geriamojo vandens poreikiams patenkinti, vadinamas galutiniu energijos poreikiu. Faktinis kiekis priklauso nuo pastato naudotojų įpročių ir vietos klimato sąlygų.
Pirminis energijos poreikis apima tiek galutinį energijos poreikį šildymui ir karštam vandeniui, tiek ir tikėtinus nuostolius, patiriamus ruošiant ir transportuojant energiją.
Energijos taupymo reglamento reikalavimai naujos statybos pastatams
Naujausia Energijos taupymo reglamento redakcija įsigaliojo 2014 m. gegužės 1 d. ir jau įtraukė naujus ir sugriežtintus reikalavimus naujos statybos pastatams 2016 m. pradžioje. Šiais reikalavimais buvo sukurtas pagrindas ES direktyvos dėl energetiškai efektyvių pastatų įgyvendinimui, kuriame teigiama, kad nuo 2021 m. bus galima statyti tik mažai energijos naudojančius pastatus.
Tokiu būdu pirminis energijos poreikis, lyginant su ankstesnėmis nuostatomis, nuo 2016 m. turi sumažėti dar 25 procentais. Tai reiškia, kad naujos statybos pastatai galės siekti tik 75 procentus pavyzdinio pastato pirminio energijos poreikio. Ši taisyklė netaikoma negyvenamiesiems pastatams, kurie yra šildomi decentralizuotu šilumos ventiliatoriumi ar spinduliniu šildytuvu, o lubų aukštis yra ne mažesnis kaip keturi metrai. Be to, reikalavimai pastato išorinių sienų šilumos izoliacijai buvo sugriežtinti vidutiniškai 20 procentų. Papildomai buvo taikytas supaprastintas Energijos taupymo reglamentas nešildomiems pastatams. Šiuo reglamentu panaikinta prievolė teikti Energijos taupymo reglamento atitikimą patvirtinančius dokumentus nešildomiems naujos statybos pastatams, jei jie atitinka tam tikrus įrangos reikalavimus. Tai taikoma pastato dydžiui, formai, padėčiai ir sandarumui siekiant išvengti šalčio tiltų bei viso šilumą perduodančio paviršiaus išorinės statybos darbams.
Atostogų ir savaitgalių namai, kurie dažniausiai naudojami pavasarį ir vasarą, ir kuriems reikia mažiau nei 25 procentų energijos lyginant su visų metų sunaudojamos energijos kiekiu, taip pat yra atleisti nuo prievolės teikti įrodančius dokumentus. Jau 2009 m. Energijos taupymo reglamentu nuspręsta, kad elektrą galima priskirti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai reiškia, kad energiją, pagamintą prie namo ar name, kuri pirmiausia naudojama jame, galima išskaičiuoti iš naujos statybos pastato galutinio energijos poreikio. Tačiau atitinkamas skaičiavimo metodas priimtas tik 2014 m. Energijos taupymo reglamente.
Energijos taupymo reglamento reikalavimai esamiems pastatams
Nuo 2015 m. sausio 1 d. negalima naudoti 30 metų ir senesnių šildymo katilų. Išimtis taikoma didelio efektyvumo kondensaciniams ir žemos temperatūros katilams. Be to, taip pat ir šiuo atveju, vieno ar dviejų butų namų savininkai, kurie patys juose gyvena nuo 2002 m. vasario 1 d., yra atleisti nuo prievolės šiuos katilus pakeisti. Tačiau pasikeitus savininkui, naujasis savininkas privalo per du metus pakeisti pasenusį šildymo katilą. Be to, turi būti izoliuoti šildymo ir karšto vandens vamzdžiai, kurie yra nešildomose patalpose. Tas pats pasakytina apie viršutinį aukštą dėl nešildomų palėpių, jei jos neturi minimalios šiluminės izoliacijos. Pasirinktinai galima izoliuoti virš palėpės esantį stogą. Vieno ar dviejų butų namai be savininko pasikeitimo turi atitikti minimalius standartus, net jei yra suplanuota išsami modernizacija. Šios priemonės apima išorinio tinko atnaujinimą, jei jis apima ne mažiau 10 procentų viso ploto, ir langų keitimą. Energijos taupymo reglamentas negalioja, jei pastatas turi būti tik perdažytas. Yra dvi galimybės atitikti Energijos taupymo reglamento reikalavimus renovuojant esamus pastatus. Kai atliekama išsami renovacija, energetikos konsultantas parengia bendrą energijos balansą. Jame pirminis energijos poreikis gali būti ženkliai didesni nei naujos statybos pastate. Pavienės renovacijos atveju, Energijos taupymo reglamentas nurodo šilumos izoliacijos reikšmes. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, išorinės sienos izoliacijos storis turi būti nuo 12 iki 16 centimetrų.
Pagal Energijos taupymo įstatymą nebūtina laikytis reikalavimų, jei dėl modernizacijos atsirandančių išlaidų negalima padengti per įprastą naudojimo laiką sutaupytomis lėšomis.
Energetinio naudingumo sertifikatas
Privalomas energetinio naudingumo sertifikatas
Energetinio naudingumo sertifikatą turi turėti visi naujos statybos ir renovuoti pastatai. Išimtis taikoma namams, saugomiems kaip paveldo objektai, pastatams, kurių plotas yra mažesnis nei 50 kvadratinių metrų, ir pastatams, kurie nėra reguliariai šildomi, vėsinami ar naudojami. Energetinio naudingumo sertifikato paskirtis yra pasiekti, kad informacija apie pastato energetinė naudingumą būtų skaidri, ir tokiu būdu motyvuoti atlikti energetinę renovaciją. Be visos svarbios informacijos apie pastato energijos sunaudojimą, šiame sertifikate pateikiami naudingi modernizacijos patarimai.
Jei pastato savininkas norėtų pastatą parduoti visą ar tik jo dalį, jis privalo komerciniuose skelbimuose nurodyti tam tikrus energijos sunaudojimo rodiklius. Tai yra:
- Energetinio naudingumo sertifikato rūšis
- Galutinis energijos poreikis
- Pastato šildymo energijos šaltiniai
- Gyvenamųjų namų statybos metai ir energetinio naudingumo klasė
Tačiau energetinio naudingumo klasė taikoma tik tiems gyvenamųjų namų savininkams, kurių energetinio naudingumo sertifikatas buvo išduotas po 2014 m. gegužės 1 d. Be to, savininkai nuo 2014 m. Energijos taupymo reglamento įsigaliojimo dienos privalo energetinio naudingumo sertifikatą potencialiems klientams ar nuomininkams pateikti jau apžiūros metu.
Energijos poreikio ir energijos sunaudojimo sertifikatas
Yra dviejų rūšių energetinio naudingumo sertifikatai – energijos poreikio sertifikatas ir energijos sunaudojimo sertifikatas. Poreikis remiasi sienų, langų ir šildymo būkle. Kita vertus lemiamą reikšmę turi pastato gyventojų energijos naudojimas. Energetinio naudingumo sertifikatas gali būti išduotas savanoriškai kiekvienam nekilnojamojo turto savininkui. Tačiau naujos statybos atveju sertifikatas yra privalomas. Esamiems pastatams taikomos skirtingos taisyklės. Energetinio naudingumo sertifikatas taip pat yra privalomas pastatams, turintiems iki keturių gyvenamųjų patalpų, kurie buvo pastatyti prieš įsigaliojant pirmajam Šilumos izoliacijos reglamentui 1977 m. ir neatitinkantiems jo reikalavimų. Energetinio naudingumo sertifikatas gali būti išduotas savanoriškai kiekvienam nekilnojamojo turto savininkui. Tačiau naujos statybos atveju sertifikatas yra privalomas. Esamiems pastatams taikomos skirtingos taisyklės.
Energetinio naudingumo sertifikatas taip pat yra privalomas pastatams, turintiems iki keturių gyvenamųjų patalpų, kurie buvo pastatyti prieš įsigaliojant pirmajam Šilumos izoliacijos reglamentui 1977 m. ir neatitinkantiems jo reikalavimų.
Pasirinkti tarp energijos poreikio ir energijos sunaudojimo sertifikato gali:
- Pastatai, turintys iki keturių gyvenamųjų patalpų, kurie buvo pastatyti 1977 ir vėliau ir jau atitinka šilumos izoliacijos reglamento reikalavimus.
- Pastatai, kuriuose, neatsižvelgiant į statybos metus, yra daugiau nei keturios gyvenamosios patalpos.
- Pastatai, kuriuose yra ne daugiau kaip 4 gyvenamosios patalpos, bet buvo pastatyti iki 1977 m., tačiau atitinka Šilumos izoliacijos reglamento reikalavimus arba juos pasiekė tam tikru metu atlikus renovacijos darbus.
Išvada dėl Energijos taupymo reglamento ir energetinio naudingumo sertifikato
Energijos taupymo reglamentas yra ne tik politinė priemonė siekiant energijos ir klimato apsaugos tikslų, bet ir padeda kiekvienam namo savininkui išlaikyti savo nuosavybę energetiškai naudingą. Tuo tikslu energetinio naudingumo sertifikate pateikiama naudingų patarimų dėl energetinės renovacijos, kuri galėtų būti naudinga esamų pastatų savininkams, kad būtų galima susieti būsimus modernizacijos darbus su energetine renovacija.
