Energetinis renovavimas – priemonės ir subsidijavimo galimybės
Pastaraisiais dešimtmečiais drastiškai išaugo energijos vartojimas ne tik Vokietijoje ir kitose pramoninėse šalyse, bet ir visame pasaulyje. Kaip ir anksčiau, iškastinis kuras, pavyzdžiui, anglis, nafta ir gamtinės dujos, vis dar yra pagrindiniai energijos šaltiniai, tačiau jų telkiniai palaipsniui mažėja.
Be to, iškastinio kuro deginimas turi didžiulį poveikį klimato kaitai. Siekiant to išvengti, visiems nekilnojamojo turto savininkams energetinės renovacijos tema yra neišvengiama. Energetinė renovacija ne tik sumažina iškastinio kuro naudojimą, bet papildomai sumažina energijos poreikį ir, tokiu būdu, taupo pinigus.
Energetinės renovacijos būtinybė
Vystantis technologijoms ir atsirandant vis daugiau naudingų elektrinių pagalbininkų, nuolat auga energijos poreikis. Be daugelio techninių naujovių, daug energijos naudoja ir pasenę prietaisai bei sistemos. Augant energijos poreikiui, didėja ir CO2 koncentracija, kuri daro didelį poveikį aplinkai ir, svarbiausia, klimato atšilimui.
Todėl energetinė renovacija yra ne tik energijos taupymo ir energijos sąnaudų taupymo priemonė, bet ir svarbi klimato apsaugos dalis.
Energetinės renovacijos priemonės
Skiriamos trys pagrindinės šilumos izoliacijos sritys:
Išorinė izoliacija
Išorinė izoliacija apibrėžia papildomų izoliacinių medžiagų tvirtinimą prie išorinių sienų. Ši šilumos izoliacija dažnai atliekama naudojant šilumos izoliacijos sistemas. Jei reikia, išoriniai izoliacijai priskiriamas ir langų keitimas.
Vidaus izoliacija
Vidaus izoliacija yra visame name įgyvendinamos izoliacijos priemonės. Tai apima stogo izoliaciją, grindų plokščių izoliaciją ir vidaus sienų izoliaciją. Pagal poreikį, ir langų keitimas.
Sienų ertmių izoliacija
Izoliuojant sienų ertmes, izoliacinės medžiagos dedamos tarp išorinės sienos mūro konstrukcijos eilių. Ši šilumos izoliacijos forma daugiausia taikoma šiaurinėje Vokietijoje, kur daugialypė mūro konstrukcija yra įprasta statybų praktika.
Atliekant šilumos izoliacijos darbus, svarbiausia yra profesionalus atlikimas, kuomet atsižvelgiama į fizines fasado sąlygas. Pavyzdžiui, izoliuojant išorines sienas ir keičiant langus, reikia atkreipti dėmesį, kad langai yra šalčiausia fasado dalis. Jei taip nėra, o pati siena yra šalčiausia vieta, ant sienos gali susidaryti drėgmė ir susidaryti pelėsis. Net ir naudojant mineralinę vatą be garų barjero, panašios problemos gali kilti vidaus izoliacijos atvejais. Tačiau tokių sunkumų galima išvengti pasinaudojus išankstiniu energetikos konsultanto vertinimu.
Langų keitimas siekiant sumažinti šilumos nuostolius
Dažnai ypač seni langai sukelia didelius šilumos nuostolius, todėl padidėja šildymo sąnaudos. Šiuos šilumos nuostolius galima sumažinti sumontuojant daugiasluoksnius šilumos izoliacijos stiklo langus. Didelė šilumos izoliacijos stiklo šiluminė apsauga susidaro dėl inertinių dujų, esančių ertmėje tarp izoliacinių stiklų. Be to, langų stiklai atspindi šilumos spinduliuotę, kuri taip pat sumažina šilumos nuostolį. Be stiklo, svarbų vaidmenį atlieka ir rėmas.
Jo šiluminė varža turėtų būti tokia pati kaip ir langų stiklų. Dėl ekologinių priežasčių reikėtų atsisakyti naudoti tropinę medieną. Šiuolaikiški langai ne tik padeda sumažinti šilumos nuostolius, bet gali prisidėti prie šilumos gavybos.
Žiemą didelius į pietus orientuotus langus esant palankiam saulės spinduliavimui galima naudoti šilumos gavybai. Kita vertus, vasarą tokie dideli langai gali perkaitinti patalpas, dėl ko bus reikalinga apsauga nuo saulės, vėdinimas ar oro kondicionierius. Į tokį kintantį poveikį reikia atsižvelgti tiek projektuojant naują pastatą, tiek ir renovuojant seną pastatą.
Šildymas su atsinaujinančia energija
Naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius galima sumažinti arba visiškai išvengti iškastinio kuro deginimo. Be to, sumažės išmetamo anglies dioksido kiekis, susidarantis deginant iškastinį kurą. Atsinaujinančią energiją galima pagaminti naudojant saulės šilumą, biomasę ar šilumos siurblį.
Saulės šilumos gamybai reikalinga saulės šiluminė sistema, kurios kolektoriai, sumontuoti, ant stogo, saulės spindulius paverčia naudinga šiluma. Vandens ir aušinimo mišinys priima šilumą, o cirkuliacinis siurblys nukreipia į vandens rezervuarą. Po to, rezervuare esanti šiluma per šilumos kaupiklį atiduodama į geriamąjį vandenį. Paprastai saulės šildymo sistemos visiškai pakanka geriamo vandens pašildymui vasarą. Vis dėlto, žiemą reikia papildomai naudoti šildymą. Todėl saulės sistema gali iki 70 procentų perimti geriamojo vandens pašildymą. Tačiau šildymo poreikį gali patenkinti tik didesnės sistemos, bet taip pat nevisiškai. Saulės šilumos gavybai reikalingi kolektoriai idealiu atveju turėtų būti montuojami 45 laipsnių kampu į pietus.
Biomasę galima gauti iš specialiai auginamų energetinių augalų, medienos ar likutinių medžiagų, tokių kaip šiaudai, pasėlių atliekos, biodegraduojančios atliekos ir mėšlas. Šilumos gamybai privačiuose namų ūkiuose tinka naudoti tik granulinio šildymo sistemą, kurioje deginami natūralios medienos atliekų briketai. Šios granulinės centrinio šildymo sistemos gali pakeisti įprastas naftos ir gamtinių dujų šildymo sistemas. Be to, ekologiškas granulinis šildymas taip pat yra ir paprastas naudoti.
Techniškai patobulinti ir patikimi yra šildytuvai su šilumos siurbliais, kurie jau naudojami apie 30 metų. Šios šildymo sistemos paima šilumą iš žemėje esančio gruntinio vandens arba iš aplinkos oro ir atiduoda ją šildymui ar vandens pašildymui. Kadangi gruntinio vandens temperatūra žemėje yra pastovesnė, geoterminiai šilumos siurbliai yra efektyvesni nei siurbliai, kurie šilumą išgauna iš aplinkos oro.
Decentralizuotos vėdinimo sistemos šilumai gauti
Nors decentralizuotos vėdinimo sistemos negamina energijos ar šilumos, jos padeda namuose išlaikyti šilumą ir gaivų orą. Įrengus decentralizuotas vėdinimo sistemas, į vidaus patalpas nuolat bus tiekiamas šviežias oras vėdinimui neatidarant lango. Tai neleidžia, ypač žiemą, atidarant langą į lauką išleisti šiltą patalpos orą. Decentralizuota vėdinimo sistema transportuoja panaudotą orą ir joje esančią perteklinę drėgmę į išorę ir atgal tiekia šviežią orą. Dėl sistemoje įmontuoto keraminio šilumos kaupiklio išmetamame ore esanti šiluma didžiąja dalimi grąžinama atgal į patalpą, todėl iš esmės išvengiama šilumos nuostolio. Čia sužinosite daugiau apie šilumos atgavimo principą.
Konsultacija energijos klausimais energetinės renovacijos metu
Prieš pradedant savo keturių sienų energetinę renovaciją, reikėtų pasikonsultuoti su energetikos konsultantu. Jis padeda nustatyti nekilnojamojo turto faktinę būklę ir pagal tai parinkti atitinkamas priemones.
Vartotojų centro energetikos konsultantų pasiūlymai yra ekonomiška galimybė.
Juos internete atstovauja atitinkama interneto svetainė arba keli konsultavimo centrai kiekvienoje federalinėje žemėje. Vartotojų apsaugos centrai užsiima visomis temomis, susijusiomis su privataus energijos vartojimo optimizavimu, pavyzdžiui, šilumos apsauga, energijos taupymu ar šildymo technologijomis. Konsultacijos gali vykti tiek konsultacijų centre, tiek ir nuosavame name vietoje. Tai apima nuosavo namo bazinį, pastato, šildymo, saulės šilumos ar išsamų patikrinimą. Paslaugos kainuoja nuo 10 iki 40 eurų.
Jei reikia išsamesnės konsultacijos, tenka išleisti šiek tiek daugiau pinigų. Tokiu atveju reikėtų skirti BAFA patvirtintą energetikos ekspertą, nes ši konsultacija gali būti subsidijuojama ir finansuojama iki 60 procentų. Prašymą dėl subsidijavimo turi pateikti konsultantas.
Energetinės renovacijos skatinimo programos
Energetinė renovacija namų savininkams nebūtinai reiškia pasirinkimo galimybę. Energijos taupymo reglamentas taip pat numato namų savininkams tam tikras pareigas, susijusias su energetine renovacija. Atitinkamai yra įvairios subsidijavimo galimybės energetinės renovacijos priemonėms. Ypač skatinami namų savininkai, kurie viršija Energijos taupymo reglamento minimalius reikalavimus. Bendradarbiaujant su „KfW“ subsidijavimo banku, energetinės rekonstrukcijos projektui gali būti skirtas kreditas mažomis palūkanomis. Jis remia tiek pavienes renovacijos priemones, tiek ir visą renovaciją. Be to, jei projektas atitinka „KfW efektyvus namas“ reikalavimus, galima gauti didesnę kredito sumą. Be kreditų „KfW“ siūlo Federalinės ekonomikos ir energetikos ministerijos skiriamą priedą visiems, kurie energetinę renovaciją vykdo be banko paskolos.
Išvada – energetinė renovacija
Nuosavo namo energetinis atnaujinimas sukelia palyginti dideles sąnaudas, todėl galima sakyti, kad tai yra tikra investicija. Tačiau ir pasenusių sistemų nuosavybė tampa vis brangesnė, nes dėl didėjančio trūkumo iškastinis kuras tampa vis brangesnis. Todėl vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu renovacija yra finansiškai naudinga. Be to, nekilnojamojo turto vertės padidėjimas, kuris pasiekiamas atlikus energetinę renovaciją, laikomas pranašumu. Taip pat didėja gyvenimo patogumas nuosavame name, nes profesionaliai atlikta šilumos izoliacija turi teigiamą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, apsaugą nuo triukšmo ir drėgmės. Be to, daugeliu atvejų energetinė renovacija pagerina tiek priešgaisrinę apsaugą, tiek ir namo pastato konstrukcijų tarnavimo laiką.
